MySQL atviro kodo prigimtis savaime negali užtikrinti pačios MySQL ateities.

Bendrovė „Oracle“ tikina, kad nesvarbu kam priklauso MySQL, nes MySQL yra atviro kodo ir bet kas gali toliau nemokamai naudoti ir plėtoti šį produktą. „Oracle“ atstovai taip sako todėl, kad paneigtų ir nuslėptų esamą problemą. Jeigu iš tikrųjų problemos nebūtų, jie nebūtų rizikavę visu Sun pirkimo sandoriu dėl MySQL ir pirmiausia Sun niekada nebūtų pirkusi MySQL už milijardą dolerių. Tuomet kiekvienas tiesiog padarytų kopiją (fork). „Oracle“ jau dabar naudoja atvirą kodą – Linux ir Apache. Jeigu savininko teisės nieko nereiškia ir yra visiškai nesvarbios, kodėl „Oracle“ nori nupirkti MySQL vietoje to, kad galėtų pasidaryti projekto kopiją (fork) ir ją naudoti?

Yra keli bendruomenės lyderiai, atviro kodo vystytojai, šiaip gero norintys žmonės, kurie tiki, kad MySQL produktas bus saugus, nepriklausomai nuo to, kas bus savininkas, nes jis yra atviro kodo produktas. Kai kurie netgi naudoja šį argumentą įtikinėjimams. Kai kurie iš jų yra susiję su „Oracle“ arba Sun. Ir daugelis žmonių neatkreipia dėmesio į MySQL sėkmės formulę. Formulę, kuri pavertė MySQL daug sėkmingesne, nei bet kokią kitą atviro kodo duomenų bazių sistemą.

MySQL duomenų bazių serverį tradiciškai kūrė viena bendrovė, o ne savanorių bendruomenė ar keletas gamintojų (kaip Linux). Visą laiką kas nors vienas kurdavo esminį pagerinimą ar papildymą, kuris leisdavo bendrovei, turinčiai MySQL (pagal autorines teises), naudoti tokius pagerinimus ne tik pagal GPL, bet ir pagal bet kurią kitą licenciją.

Tai leido MySQL vystyti labai sėkmingą dvigubo licencijavimo verslo modelį. Tie, kurie norėdavo naudoti MySQL kodą kituose GPL licencijos projektuose, galėjo laisvai tai daryti („jeigu tu esi atviro kodo, mes irgi esame atviro kodo“). Tie, kurie norėjo naudoti ar papildyti MySQL uždaro kodo projektuose, neišleidžiant viso produkto su GPL licencija (kas praktiškai atimtų galimybę uždirbti), galėjo nusipirkti komercinę licenciją (tą pačią programinę įrangą, tačiau su skirtingomis licencijomis ir galimybėmis). Tokiu atveju, MySQL ar Sun sakė: „Jeigu jūsų produktas yra komercinis ir iš jo jūs uždirbate pinigus, reiškia, mūsų produktas irgi yra komercinis ir mes irgi norime uždirbti“.

Tokiu principu veikė ne tik dvigubos licencijos verslo modelis, bet ir sparčiai augantis „MySQL Enterprise“ prenumeratos verslas. Prenumeratos verslas susideda iš trijų dalių: MySQL (kur yra galimybė naudoti ir pagal GPL licenciją), paslaugų (tai irgi galima nusipirkti atskirai, net ir iš trečiųjų šalių) ir papildomų įrankių. Žinomiausi įrankiai, tokie kaip „Monitor" ir „Query Analyzer“ buvo sukurti pagal atskirą licenciją (ne GPL), nors ir labai glaudžiai integruoti su pačiu MySQL, tačiau bet kokios trečios šalys platinančios tokius įrankius būtų pririštos prie GPL. Be šių įrankių, kurie yra pagrindinis skirtumas tarp mokamo ir nemokamo produkto, vistiek būtų galima užsisakyti prenumeratą, tačiau tokiu atveju ji būtų mažiau naudinga ir pagrindžiama.

MySQL AB, o vėliau ir Sun naudodavo savo prekinius ženklus ir autorines teises projekto vystymui, MySQL platinimui ir populiarinimui. Yra pasauliniai standartai, pagal kuriuos yra suteikiami MySQL sertifikatai, leidžiantys profesionalams įrodyti savo įgūdžius ir žinias klientams. Visame pasaulyje yra MySQL autorizuoti partneriai, teikiantys paslaugas ir konsultacijas. Yra išleistų oficialių MySQL knygų. Svarbiausia, yra taip vadinamų FOSS išimčių, kurios supaprastina MySQL integraciją su ne GPL licenzijos nemokama ir atviro kodo programine įranga, kurios yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis lengvai integruoti ir platinti MySQL kartu su operacinėmis sistemomis, programavimo kalbomis ir įrankiais.

Nei vienas iš anksčiau išvardintų teiginių jokiu būdu nenori sumažinti energingos MySQL bendruomenės reikšmės. Milijonai vartotojai dalijasi savo patirtimi, naudodamiesi MySQL padėjo gerinti ir užtikrinti produkto kokybę, kūrė programinę įrangą, susijusią su MySQL, bet yra empirinis įrodymas, kad MySQL branduoliui ir vidiniams informacijos saugojimo moduliams (storage engines) kurti, reikalingas realus, galingas verslas, turintis rimtas pajamas ir galimybes.

Mūsų daug kartų klausė, kodėl MySQL negali būti sėkmingai plėtojamas tik pagal GPL licenciją, kaip Linux? Yra daug priežasčių. Pradėkime nuo to, kad programos, kuriamos MySQL pagrindu, privalo būti kuriamos pagal GPL licenciją (nebent savininkas parduoda komercinę licenciją). Tai kitoks atvejis nei Linux, kurio licencijuojamame susitarime yra išimtis (pažymėta kaip „patikslinimas“), kuri leidžia naudoti programą su Linux, nepažeidžiant GPL licencijos. Taigi, pavyzdžiui, jeigu kas nors nori integruoti MySQL į navigacijos sistemą, GPL licencijos punktai galioja, bet Linux tai nekeltų jokių problemų. Nepaisant to bazinio skirtumo licencijavimo taisyklėse, MySQL niekada neturėjo ir turbūt neturės tokių bendrovių kaip IBM (kuri irgi turi savo duomenų bazių verslą ir kuri irgi nori jį apsaugoti) palaikymo.

Visada buvo kalbama apie projekto kopiją (fork), kuri būtų naujas nepriklausantis produktas, kilęs iš MySQL. Pagal GPL toks scenarijus įmanomas, tačiau nesėkmingas. Ne tik todėl, kad kopija pradėtų gyvuoti be garsaus MySQL vardo, bet ir todėl, kad ši kopija netiktų viskam, pvz., uždaro kodo programinei įrangai, įskiepiams, vidiniams informacijos saugojimo moduliams (storage engines), kurie šiuo metu yra MySQL ekosistemos dalis.

Ričardas Stalmanas (Richard Stallman, RMS), GPL tėvas ir laisvos programinės įrangos judėjimo kūrėjas, pažymi, kad MySQL (būdamas didelės infrastruktūros projektas) tiesiog negali būti sėkmingas, priklausydamas tik nuo GPL pagrindu veikiančios bendruomenės įnašų ir prisidėjimų .

Mūsų peticija yra lanksti. Kiekvienas mus palaikantis gali pasirinkti vieną, du ar tris tinkamus variantus. GPL yra puiki licencija, jeigu MySQL priklauso patikimam savininkui. GPL geram savininkui suteikia daugiausia laisvės kontroliuoti produktą, bet jeigu savininkas yra „blogas“, tuomet GPL licencija yra vengtina. Taigi, geriausia būtų „atimti“ MySQL iš tokio pirkėjo, ir tuomet MySQL galėtų, netgi turėtų būti, leidžiama su GPL (galbūt GPLv3 versija vietoje GPLv2, tačiau bet kokiu atveju pagal GPL) licencija, kad geras savininkas turėtų galimybę pakreipti projektą reikiama linkme.

Būtų įmanoma palikti MySQL ir su GPL licencija, sudarant kompiliavimo/ „linkinimo“ išimtis („linking execptions“) programoms, įskiepiams ir integravimui (libmysqld). Taip pat būtų įmanoma pakeisti licenciją į laisvesnę, pvz., Apache Software License 2.0. Tai suteiktų licencijavimui daugiau lankstumo, leidžiančio kažkam sukurti naują GPL pagrindu veikiantį projektą, įskaitant jį patį ar kurti jį pagal Apache arba bet kokią kitą licenciją, netgi leidžiant kodo integraciją į kitus produktus.

Licencijos sąlygų liberalizavimas reikštų, kad „Oracle“ yra naujasis MySQL savininkas, tačiau jis negalėtų pasinaudoti savo pozicija uždarydamas ar apribodamas MySQL klientus ir partnerius. Jeigu „Oracle“ netęstų tikrai gero ir tinkamo MySQL vystymo (kai yra svarbu, ne kiek, o kaip išleidžiami pinigai), mes prarastume kontrolę, nes tuomet kiti neturės ne tik tikros, bet ir teisinės teorinės galimybės visapusiškai rūpintis MySQL klientais ir tuo pačiu kurti MySQL naujoves. Keletą metų rinka pasigestų MySQL, tokio, koks buvo žinomas, pažįstamas ir naudojamas. „Oracle“ laikinai galėtų atsikratyti didžiausio konkurento. Tačiau praėjus tam tikram laikui (galbūt keletui metų), sugrįžtų toks pat stiprus kaip ir anksčiau, galbūt netgi didesnis ir stipresnis produktas.

Nei vienu, nei kitu atveju net negali būti svarstomas sprendimas atiduoti MySQL bendrovei „Oracle“, jeigu MySQL ateitis priklausytų tik nuo gerų „Oracle“ norų. „Pasitikėkite mumis“ pažadai nesuteikia jokių garantijų ir nieko nereiškia. Kiekvienas vaikas tuo įsitikina iš pasakų. Stebėtojų institucijos tai žino dar geriau.